išmislingas

×išmislìngas, -a adj. (1) NdŽ 1. sumanus, išradingas:. Išmislingas vyras daug ką sugalvodavo ir padirbdavo rš. Už visokius amatninkus ji išmislingiausia rš. 2. BŽ439 fantastiškas, keistas, nepaprastas; keistabūdis, įnoringas: Jis (ponas), statydamas brangius ir išmislingus rūmus, smarkiai spaudė baudžiauninkus Vaižg.

išmislìngai adv.: Marškiniai, matės, paties susisiūti, nes per neišmislingai Vaižg.