- išmislingas
- ×išmislìngas, -a adj. (1) NdŽ
1. sumanus, išradingas:. Išmislingas vyras daug ką sugalvodavo ir padirbdavo rš. Už visokius amatninkus ji išmislingiausia rš.
2. BŽ439 fantastiškas, keistas, nepaprastas; keistabūdis, įnoringas: Jis (ponas), statydamas brangius ir išmislingus rūmus, smarkiai spaudė baudžiauninkus Vaižg.
išmislìngai adv.: Marškiniai, matės, paties susisiūti, nes per neišmislingai Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
